Žavios moterys reginių versle

Žavios reginių verslo moterys visuomet žavėjo vyrus – tiek senovės Romoje, tiek moderniame šių dienų pasaulyje.

Reginiai visada sukeldavo vyrų erotinius troškimus. Aštuonioliktame amžiuje tai buvo balerinos ir teatro aktorės, XIX a. pradžioje – „Mulenružo“ šokėjos, atsiradus kinui atėjo metas didžiosioms kino aktorėms: Gretai Garbo, Ritai Hayworth, Vaivai Mainelytei, Marilyn Monroe, Ursulai Andress, Angelinai Jolie, vėliau televizija ir žurnalai jų eiles papildė manekenėmis – nuo Cindy Crawford iki Naomi Campbell, ir pagaliau diktorėmis bei laidų vedėjomis.

Žavios moterys reginių versle

Žavios moterys reginių versle

Romėnų laikais buvo panašiai. Reginiai patiekdavo vyrų erotinei vaizduotei moterų, su kuriomis mielai praleistų naktį. Pradedant nuo mimių, tai yra pantomimos aktorių – mūsiškiame teatre jos atitiktų prieš spektaklį pasirodančias subretes. Gudrios ir nesidrovinčios, jos rodydavo savo kūną scenoje ir taip pat lengvai jį pasiūlydavo pasiturintiems romėnams ar įtakingiems vyrams, atėjusiems į teatrą žavėtis jomis. Kiek tik leisdavo jų grožis, jos bandydavo pasigerinti savo gyvenimo, šiaip gana skurdaus, sąlygas arba susirasti meilužį, kuris jas išlaikytų kaip sugyventines.

Žavios moterys reginių versle

Akivaizdu, kad reginių pasaulis šiandien tikrai nelabai pasikeitęs. Bet palyginti su tuo, kas buvo prieš du tūkstančius metų, yra didelis skirtumas. Šiandien moteriai, kuria televizijoje ar paskalų žurnaluose žavisi paprasti žmonės, nesudėtinga padaryti karjerą ir jai atvertos durys į galingųjų kambarius, o romėnų laikais aktorių gyvenimas buvo gerokai sunkesnis, jos įstatymiškai buvo laikomos infames, o tai reiškė piliečio teisių neturėjimą. Tų laikų autoriai jas dažnai vadino meretrices, užsimindami apie dvigubą jų vaidmenį – aktorių ir kurtizanių. Ne tik jų gyvenimo sąlygos buvo gana skurdžios ir vargingos, – jos neturėjo teisinės apsaugos, taigi galėjo būti išprievartautos,
sumuštos ar persekiojamos ir negalėjo apsiginti. Pats Ciceronas, užsimindamas apie grupės išprievartautą aktorę Atinos miestelyje netoli Romos, kalba apie tai kaip apie normalų faktą, provincijos miesteliuose visiškai įprastą ir nereikšmingą…

Įsivaizduokite, jei šiandien paskalų žurnalų viršelių veidai patirtų grupinį išprievartavimą: ar tai būtų laikoma normaliu ir visiškai nereikšmingu faktu? Tai ko gero, situacija tik tiek ir tepasikeitė…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *