Meilė

Meilė yra jausmingas, aistringas atsidavimas kitam asmeniui ar negyvam daiktui. Mes galime mylėti save, kitus žmones, gyvūnėlius, Dievą. Kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, rusų arba anglų) sakoma mylėti darbą, žaidimus, hobį, kitus užsiėmimus. Kai kada pasakoma ir mylėti tradicijas, institucijas, valstybes, tautas. Ką bendro turi internetinės pažintys ir meilė? Žinoma, kad turi. Kur žmonės, ten bendravimas, o kur bendravimas, ten ir meilė…

Erotinė meilė

Erotinė meilė

Erotinė meilė

Graikai skyrė tris meilės tipus ir aspektus – erotinę meilę (eros), draugystę (philia) ir pasiaukojamąją meilę (agape). Kiekvienas šių meilės tipų turi skirtingų savybių. Erotinė Meilė yra lytinė meilė. Tikrai erotinei meilei būdingas geismas ir aistringas garbinimas. Geismas turi tendenciją su laiku blėsti, o tikra erotinė meilė tolydžio stiprėja. Įsišaknijusi mumyse, tikroji erotinė meilė plečiasi už žmogaus ribų ir po kurio laiko įgyja draugystės savybių.

Erotinėje meilėje mes patiriame ir lytinę ekstazę. Šiuolaikinis filosofas Richardas Spilsbury‘s darbe „Prarastasis apdairumas: darvinizmo kritika“ (Providence Lost: a critique of Darwinism, 1974) teigia, kad negalima sakyti, jog visiška harmonija tarp rūšių interesų ir individualios ekstazės atėjo tik per evoliuciją. Lytinės ir nelytinės meilės džiaugsmas yra daug didesnis, nei gali paaiškinti biologinė nauda arba Freudo psichologija. Meilės paslaptingumas yra tikras – tai paslaptis, kaip nematerialios vertybės mus supančiame pasaulyje yra susijusios su materialiais procesais.

Meilė šeimai

Graikai šeimyninį prisirišimą ir draugystę mėgino nusakyti vienu terminu (philia). Bet mes linkę skirti draugystę nuo šeimyninio prisirišimo, juk draugus galime rinktis, o giminių – ne. Kitaip negu graikai, mes linkę žiūrėti į draugystę kaip į abipusį gero linkėjimą, ir tai nepriklauso nuo lytinės arba šeimyninės meilės.

Dar daugiau, šeimos meilę mes vertiname jos tipų sąvokomis. Sakome, tėvo, motinos, brolių, vaikų (vaikų tėvams), kaip ir kitų giminių, tolesnių nuo šeimos branduolio, meilė. Kūdikiai pirmiausia patiria motinos, paskui tėvo meilę. Vaiko patiriamas motinos aistringas atsidavimas padeda ne tik savigarbos, bet ir moralinius simpatijos jausmo kitiems pagrindus. Kaip sakė Edmundas Burke‘as „pirmasis mūsų viešas prisirišimas būna šeimose“.

Meilė sau

Jei mes tikrai mylime kitus, galime tikrai mylėti ir save. Tikra meilė sau, nėra egoizmas: greičiau tai yra rimtas rūpinimasis savimi. Ir Platonas, ir Aristotelis sako, kad rimtai rūpindamiesi savimi, pasirūpiname ir kitais – mat rūpinimasis kitais yra tikros laimės ir gerovės dalis.

Meilė artimui

Pasiaukojamoji meilė (agape) yra dvasingiausia. Naujajame Testamente rašoma apie artimo meilę, geraširdiškumą kaip apie būdą, kuriuo Dievo meilė pasiekia pasaulį. Geraširdiškumas yra ne tik jausmas, bet ir disciplina. Šv. Augustinas skyrė savaiminę dorybę kaip meilės tvarką, kuri atsiranda, kai Dievo meilė pakeičia senąją savęs ir pasaulio malonumų meilę.

Šv. Paulius I laiške korintiečiams aiškina geraširdiškumo prigimtį. Tai yra priešingybė pavydui, pagyrūniškumui, arogancijai, arba atšiaurumui; meilė yra kantri ir maloninga, neįsižeidžianti, neirzli, ji yra pilna užuojautos, drąsinanti, optimistiška ir nesavanaudė. Pasiaukojamoji meilė sustiprina mūsų pačių geruosius jausmu. Arba, kaip sakė šv. Augustinas ir Benediktas Spinoza, reikia prarasti save, kad vėl atrastum; taip atrandamas ir Dievas.

Kadangi tai yra aukojimasis ir susidrausminimas, meilė žmogų keičia, apvalo ir išvaduoja. Mes negalime mylėti kitų nemylėdami savęs. Meilė mus pripildo, patobulina, priverčia susitelkti; mylintysis darosi draugiškesnis, artimesnis.

Meilė gydo

Pakilus, gyvybingas ir išganingas meilės pobūdis ryškiai kontrastuoja su nevaržoma neapykanta ir jos palydovais (pavyzdžiui, chronišku pykčiu, pagieža). Neapykanta iš prigimties yra nepastovi ir atsisuka prieš save. Kitų neapkenčiantis nekenčia savęs. Todėl neapkenčiantis išsiugdo neapykantą sau. Kadangi jis praranda savigarbą ir susikuria vidinį disbalansą, visi nekenčiantieji galų gale susinaikina. Ir atvirkščiai, tikra Meilė sutelkia asmenybę. Todėl šiuolaikiniai psichoterapeutai vertina asmenybės subrendimą pagal tai, kaip didėja jos sugebėjimas mylėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *